Automobilis po žeme ir kiemas žmonėms: kaip keičiasi naujų kvartalų planavimas?
Kiemas – tai ne tik teritorija tarp gyvenamųjų namų. Nuo jo planavimo priklauso, kaip patogu judėti pėsčiomis, kur galima prisėsti, susitikti su kaimynais ar leisti laiką lauke. Kai didelę šios teritorijos dalį užima automobiliai, kitoms veikloms lieka mažiau vietos. Todėl dalyje naujų gyvenamųjų kvartalų automobilių stovėjimas perkeliamas po žeme, o antžeminės erdvės planuojamos atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
Kai automobiliams numatoma vieta po žeme
Antžeminėms stovėjimo vietoms labai svarbu privažiavimo keliai bei erdvės manevravimui. Tai turi įtakos visai kiemo struktūrai – pėsčiųjų takai, želdynai ir poilsio zonos turi derėti su transporto judėjimu. Perkėlus didžiąją dalį automobilių po žeme, šias erdves galima planuoti vientisiau, daugiau dėmesio skiriant gyventojų patogumui.
Skirtingus teritorijos planavimo principus galima pastebėti ir sostinėje. Pavyzdžiui, nauji daugiabučių projektai Vilniuje gali skirtis tuo, kiek vietos numatyta antžeminiam automobilių stovėjimui, pėsčiųjų takams ir želdynams. Šie sprendimai turi įtakos ne vien kvartalo vaizdui, bet ir tam, kaip patogu naudotis lauko erdvėmis.
Vis dėlto požeminė aikštelė savaime negarantuoja patogesnio kiemo. Ne mažiau svarbu, kur įrengiami įvažiavimai ir kaip pėsčiųjų takai sujungia skirtingas kvartalo zonas.
Kiemas, kuriame vietos atsiranda skirtingoms veikloms
Atlaisvinta antžeminė teritorija suteikia daugiau galimybių, tačiau jos vertė priklauso nuo konkrečių sprendimų. Vieniems gyventojams aktualios vaikų žaidimų ar aktyvaus laisvalaikio zonos, kitiems – ramesnės vietos pasėdėti, pasivaikščioti ar pabendrauti. Todėl naudinga, kai bendrosios erdvės suplanuotos atsižvelgiant į skirtingus poreikius, o aktyvesnės veiklos netrukdo privatesnėms namų zonoms.
Vienas tokio požiūrio pavyzdžių – Bukčių gyvenamasis kvartalas, kuriame 92 proc. automobilių stovėjimo vietų numatyta įrengti po žeme, o daugiau nei pusė teritorijos skiriama žaliosioms ir rekreacinėms erdvėms. Kvartale planuojamos vaikų žaidimų aikštelės, sporto ir poilsio vietos, mažesni, privatesni mikrokiemai tarp pastatų bei centrinė aikštė. Tokiu būdu teritorija formuojama ne aplink automobilių stovėjimą, o aplink skirtingus gyventojų kasdienybės poreikius.
Svarbus ir želdynų vaidmuo. Medžiai, krūmai bei kiti augalai gali padėti atskirti poilsio zonas, suteikti daugiau privatumo ir sukurti malonesnę aplinką šiltuoju metų laiku. Vis dėlto vertinant kiemą verta atkreipti dėmesį ne vien į želdinių kiekį, bet ir į jų išdėstymą, priežiūros galimybes bei ryšį su pėsčiųjų takais.
Požeminė aikštelė – kokie sprendimai lemia patogumą?
Nors požeminis automobilių stovėjimas leidžia daugiau vietos palikti žmonėms, jo patogumą verta vertinti ne mažiau atidžiai. Svarbu, ar iš stovėjimo aikštelės lengva pasiekti laiptinę ir liftą, kaip organizuojamas įvažiavimas, ar pakanka vietos patogiai manevruoti. Taip pat naudinga patikrinti, ar nuo automobilio iki lifto galima patekti be laiptų. Tai aktualu ne tik žmonėms su judėjimo sunkumais, bet ir tėvams su vežimėliais ar gyventojams, grįžtantiems su pirkiniais.
Taip pat reikėtų pasidomėti, kur galės sustoti atvykstantys svečiai, kurjeriai ar aptarnaujantis transportas. Net ir kvartale, kuriame didžioji dalis automobilių laikoma po žeme, būtina numatyti patogų specialiųjų tarnybų privažiavimą. Aktualūs gali būti ir elektromobilių įkrovimo sprendimai bei galimybės juos pritaikyti ateityje.
Vertinant naują kvartalą verta pasidomėti ne tik tuo, kur bus statomas automobilis, bet ir kaip gyventojai judės tarp namų, kur ilsėsis ir kokiomis bendrosiomis erdvėmis galės naudotis. Būtent šie kasdienio naudojimo aspektai geriausiai atskleidžia, ar teritorija suplanuota žmonėms.