Kas apsaugos vežėjus?
Kokia yra vežėjo atsakomybė ir teisė? Visus šiuos dalykus reglamentuoja Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo konvencija (CMR), numatyta dar 1956 metais. Pagrindinė vežėjo atsakomybė ir teisės suformavo atskirą teisės sritį – transporto teisę, kuri būtent ir nustato, tvarko ir sprendžia visus nesklandumus, susijusius su transporto priemonėmis, kroviniais bei asmenimis, kurie vairuoja automobilį, kitais žodžiais tariant, vežėjus.
Pagrindinis aspektas, kurį būtina žinoti tiek visiems asmenims, pradėjusiems dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, tiek paprastais, individualių įmonių siuntų, krovinių vežėjais, tiek tokių įmonių vadovams arba beveik visais atvejais ir patiems užsakovams, tiekėjams ir pan. yra pagrindinė vežėjo atsakomybė. Kokia ji? Pagrindiniame viso pasaulio vežėjams taikomo įstatymo turinyje teigiama, kad kroviniai, transportuojami tarptautiniais maršrutais yra visiškoje vežėjo atsakomybėje. Tai reiškia, jog vežėjas prisiima atsakomybę ir už visą, ir tik už dalį krovinio: jo praradimą, sugadinimą nuo pat to momento, kai krovinys buvo patikėtas jų transportavimui.
Laikas, kada vežėjas priėmė krovinį vežti iki to momento, kol jis perduotas, turi užtikrinti saugų transportavimą, jo išvaizdos, kokybės nesužalojimą ir pristatymą per numatytą laiką. Vežėjo atsakomybė taip pat yra lydima ir teisių. Vienos iš svarbiausių: vežėjas turi teisę susipažinti su vežimo sąlygomis, transporto priemone kitais užsakymo ypatumais. Priešingu atveju, vežėjas gali ir nesutikti vežti objektų.
Lietuvoje taip taip galioja panašūs nutarimai kaip ir Ženevos konvencija (CMR). Jie yra pateikiami Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekse: „ Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo ir išdavimo“.