Intrastato ataskaitos

administratorius/ September 9, 2015/ Transporto logistika/

Iki 1993 m. Europos Sąjungoje Eurostato pagrindiniu užsienio prekybos statistikos informacijos šaltiniu buvo muitinės deklaracijų duomenys. 1993 m. susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai, įdiegiama nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu (Intra European Community Trade Statistics). Visų Europos Sąjungos šalių narių įmonės teisiškai įpareigojamos teikti ataskaitas apie savo prekių judėjimą į ir iš kitų valstybių narių. Intrastatas tapo labiausiai detalizuota statistika visoje ES: apima 10 000 produktų per 28 valstybes.

Gali kilti klausimas, kodėl statistika apie prekybą tarp šalių narių vis dar renkama, jeigu Europos Sąjunga tapo viena bendra rinka. Paprastas atsakymas į šį klausimą: nors ES — virto bendra rinka, tačiau vienos bendros ekonomikos taip ir nesuformavo. Nors dauguma prekių kerta sienas Europos Sąjungos viduje lydimos tik paprastų komercinių dokumentų, informacija apie šią prekybą yra gyvybiškai svarbi vyriausybėms bei plačiai kitų vartotojų įvairovei, o taipogi ir patiems Ataskaitų teikėjams – verslininkams.

Valstybės institucijos naudojasi Intrastato duomenimis vertindamos ekonomikos raidą, nustatydamos prekybos politikos kryptis, sudarydamos ūkio plėtros programas. Prekybos statistika yra reikšmingas indikatorius nustatant valstybės mokėjimų balansą ir nacionalines sąskaitas. Lietuvoje šiais duomenimis, kaip išsamiu informaciniu šaltiniu, naudojasi Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija ir kt. Užsienio prekybos, tarp jų ir prekybos su ES šalimis narėmis, duomenys labai svarbūs Lietuvos bankui.

Intrastato teikiama informacija plačiai naudojasi ES institucijos – Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir kt. Europos Sąjungos Ministrų Taryba deklaravo, kad informacija apie prekybą tarp ES narių yra labai svarbi plėtojant bendrą rinką. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinis valiutų fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio prekybos organizacija ir kt., taip pat plačiai naudojasi nacionalinių statistikos tarnybų teikiama informacija. Užsienio prekybos statistikos duomenis jos naudoja pasaulinės prekybos tendencijoms tirti, šalies ekonominiam potencialui nustatyti.

Komercinis pasaulis taip pat labai aktyviai naudojasi Intrastato statistika. Visgi čia kartais kyla tam tikri prieštaravimai. Vienu ir tuo pačiu metu verslininkai yra ir Intrastato ataskaitos teikimo prievolininkai ir Intrastato statistikos naudotojai. Neretai verslininkai skundžiasi, kad jiems užkrauta nepagrįsta našta teikti detalią informaciją apie prekių judėjimą tarp ES šalių narių. Iš kitos pusės tie patys verslininkai dažnai dejuoja dėl to fakto, jog nėra surinkta pakankamai duomenų apie šį judėjimą.

Verslininkams Intrastato statistika padeda ištirti rinkas šalies viduje, įvertinti importo skverbimąsi į rinką ir savo padėtį rinkoje, atskleisti naujas rinkas savo produktams už savo valstybės ribų, rasti rinkoje nišas, planuoti gamybą, prognozuoti ūkio raidą, kurti verslo planus ir vystyti naujas rinkas. Žinoti gamybos vartojimą svarbu ne tik Europos Sąjungai kaip visumai. Šiuo žinojimu paremtos gamybininkų pardavimo strategijos.

Lietuvoje verslininkai ir ne tik jie gali naudotis kiekvieną mėnesį pateikiama informacija apie importą ir eksportą (apskaičiuotus remiantis surinktais Ekstrastato ir Intrastato ataskaitų duomenimis), kuri yra skelbiama pranešime spaudai. Smulkesnė informacija pateikiama mėnesiniame statistiniame leidinyje „Lietuvos ekonominė socialinė raida“. Ketvirtiniame leidinyje „Informacija apie užsienio prekybą“ pateikiami pagrindiniai I ketvirčio, pusmečio, 9 mėnesių ir metiniai užsienio prekybos duomenys apie importą ir eksportą. Metiniame leidinyje „Užsienio prekyba“ pateikiami metiniai duomenys apie Lietuvos importą bei eksportą. Jungtiniai ir detalūs mėnesiniai, ketvirtiniai ir metiniai duomenys skelbiami Statistikos departamento tinklalapyje. Detalūs duomenys skelbiami Eurostato duomenų bazėje.

Teikdami visapusiškus ir teisingus Intrastato duomenis verslo atstovai gali turėti tikrai didžiulę naudą. Tuo metu bet kokios klaidos, aplaidumas gali turėti rimtų neigiamų pasekmių tiek verslininkams, tiek ir kitiems visuomenės nariams. Iškreiptas prekybos rodiklių vaizdas gali paskatinti pagrindinį Valstybės banką priimti neteisingą sprendimą padidinti palūkanų normas. O tai gali lemti žymiai brangesnes paskolas verslininkams, didesnes sveikatos draudimo kainas ir netgi komunalinių paslaugų įkainius, akcizo ir kitus mokesčius bei daugelį kitų valstybės kasdienį gyvenimą veikiančių faktorių.

Straipsnio autorius: AD REM įmonės Muitinės tarpininkų skyriaus direktoriaus pavaduotojas Artūras Norvila